Vasaros tranzas (Kaunas – Berlynas – Paryžius)
Posted by Paulius on 2009 Kovas 1 under Gyvenimas | 
7 Comments to Read
Dažnai prisimenu gerus vasaros įspūdžius, ypač kai už lango rudeniška žiema su lietumi ir niūria diena. Tikriausiai todėl ir nusprendžiau aprašyti mūsų praėjusios vasaros kelionę, kuri nusidriekė tarp Kauno ir Paryžiaus.
Rašau, nes panašios rašliavos prieš kelionę skaičiau nemažai, mat pažįstamu savo aplinkoje neturiu, kurie galėtu patart kaip keliauti autostopu vakarų Europoje. Tikiuosi kam nors bus naudinga mūsų patirtis šioje kelionėje.
Prieš šią kelionę teko tokiu būdų keliauti tik Lietuvoje. Dažniausiai tarp didžiausių Lietuvos miestų. Taigi, tai buvo pirma didesnė kelione autostopu, kuriai “reikėjo” gerai viską apmąstyti ir pasiruošti. Bet kaip žinia iš klaidų reikėtu mokytis, taigi pabandysiu ką nors paminėti kaip, mano manymu, reikėtu minimaliai pasiruošti prieš iškeliaujant.
Sugalvojus tikslą ir paskaičiavus turimus finansus bei turima laiką, galima pradėti mastyti ką reikėtu krautis į kuprines. Mūsų tikslas buvo Paryžius, finansai galima sakyti nedideli (~1000 lt), o laikas buvo irgi limituotas – maksimaliai 3 savaitės (turėjom spėti į giminių vestuves Lietuvoje).
Visą informacija apie autostopą ir kuprinės turinį surinkau iš įvairiausių puslapių: forumų (biteplius), blogų, wiki ir t.t. Tiesiog paieškai reikia skirti gan nemažai laiko, norint gerai pasiruošti. O važiuoti pirmą kartą be pasiruošimo, tas pats, kas eiti per raudoną ir tikėtis, kad tavęs niekas neužkliudys.
Pirmiausia ką mes susikrovėm į dvi ~30 l kuprines: miegmaišis, 2 lietpalčiai naudojami Lietuvos kariuomenėje (iš kurių pasistatydavom puse palapinės), gertuvė, 1,5 l vandens plastikinis butelis, puodukai, sulankstomi įrankiai, atšvaitai, maistas (džiovinti vaisiai, sriubos, riešutai, sausi pusryčiai, dešra..), drabužiai (maikutės, džemperiai ir t.t.), kepurės, higienos reikmenys, siūlai, vaistai. Prieš iškeliaudami atsisakėm gan daug daiktų, ypatingai drabužių, taip norėdami turėti kuo lengvesnes kuprines. O tai pasiteisino, nes teko daug vaikščioti bei susitalpinti į mažesnes mašinas. Tad grįžtant draugė nusipirko kelnes, o aš skarą. Taip įvyko, nes oras buvo permainingas. Nuo lietaus ir vėjo iki kepinančios saulės. Prieš išvažiuojant pasirūpinom ir Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią galima gauti nemokamai ir nors kažkiek apsaugoti savo sveikatą.
Ruošiantis kelionei labiausiai gąsdino nežinia kaip reikės tranzuoti vakarų greitkeliuose. Prisiskaitęs susidariau įspūdį, kad teks stovėti degalinėse ir klausinėti žmonių ar važiuoja reikiama linkme bei norėtu paimti pakeleivius. Ko tikėjausi taip ir buvo. Tačiau pasitaikantis “įdomumas” būdavo – nusigavimas iki reikiamos degalinės. Tekdavo paėjėti nevieną kilometrą, kai išvažinėdavom iš miesto, kad pasiekti degalinę. O pasiekus ir joje radus dar kokias 4-rias poras tranzuotojų nelabai nudžiugdavai. Čia eilės principo nėra. Pirmos dažniausiai iškeliauja merginos, toliau poros, o gale vaikinai. Bet reikia įdėti pastangų ir esant konkurencijai, stengtis kuo daugiau aplakstyti mašinų ir pasirodyti geru būsimu pakeleiviu. Tokia situacija tebuvo viena kartą, kai išvažinėjom iš Berlyno Paryžiaus link.
Dar dažniausiai didelis baubas yra “Kaip greitai peršokti Lenkija?”. Mes iš to nekėlėm didelės problemos, tad pradėję tranzuoti nuo Garliavos 9 valandą ryte, apie 24 val. buvome ~50km nuo Vokietijos sienos. Stengėmės lipti tik į toliau važiuojančias mašinas, tad neužstrigom Lenkijos kaimuose.
Berlynas pasitiko mus su geru oru ir šauniais busimais draugais. Tenai praleidom 4 dienas ir aptingom toliau keliauti iki Paryžiaus. Tačiau suradę kur apsistoti Paryžiuje, iškeliavom. Visus savo laikinus “namus” radome per vieną iš svetingumo klubų BeWelcome.org. Ši bendruomenė iškarto mane sudomino, nes pats projektas yra atviro kodo, išverstas į ~24 kalbas, tarp jų ir Lietuvių. Plačiau apie tokį svetingumą.
Paryžius nebuvo gal toks mielas, tačiau pamatėm žymiausias vietas ir muziejus. Taigi į priekį keliavom beveik be kliūčių. Tačiau grįžinėjant teko įvažiuoti į Frankfurtą, kuriame teko praleisti šaltą naktį bei kitą visą dieną stengtis nuvykti iki degalinės. Grįždami truputėli privargom, tad pasiprašėm į svečius pas berlyniečius. Kurie mus vėl priėmė.
Linksmiausia ir įdomiausia vieta tranzuojant buvo, kai išvažinėdami iš Berlyno link Lietuvos užstrigom degalinėje, kurioje niekas nestojo. Atėjo lietus ir kartu mintys, kad nepavyks išvažiuoti iš miesto. Tačiau staiga sustojusi mašina su lenkiškais numeriais sukėlė tokį džiaugsmą, kad tik ilgiau pavažiavus išsiaiškinom, kad važiuojam į Lenkijos pietus. Taip padarę lanką, pernakvoję Vroclave, pervažiavę visą Lenkija su viena mašina, pas kurio šeimininką apsistojome pernakvoti, sukorėm dar nemažai kilometrų.
Išviso nuvažiavę virš 4000 km. grįžom namučiu. Ir šiuo metu mastom, į kurią Europos šalį važiuot šiemet. Gal turit ką nors pasiūlyti? Jeigu norite kažkokios detalesnės informacijos, rašykit.
Keletas naudingu nuorodų:
http://hitchwiki.org
http://www.autostop.lt
http://www.biteplius.lt
Kelionės nuotraukos
Blogorama #536 : nežinau.lt rašė,
[...] kainų prieš jas nuleisdamas, Rašto – kad nedarytum sau gėdos savo reklama, Kelionės – kad nebijotum pamatyti šalis be turistinio filtro, Mokslo – kad visada būtų kas nors naujo tau. Plati ta kultūros sąvoka, ar [...]
Justinas Beinorius rašė,
Vasarą planuoju išbandyti tokią kelionės formą. Naudingas rašinys, būtinai dar sugrįšiu paskaityti. Ačiū :)
J.
Komnis rašė,
Che saunu kad nepabijojot ir be didesniu patarimu trauket i kelione. As irgi nesuku galvos kaip greiciau ta lenkija perlekt, kai po ~50km “trukcioji” tai dar visokiu nuotykiu atsiranda.
Paulius rašė,
Justinui:
Galiu tik palinkėti gero oro.
Komnis:
he, tada tikrai pažįsti vietinę “fauną”, kai važiuoji po 50km :))
amonas rašė,
Cha, atrodo smagiai praleidai vasarą. Jaučiu nesiryžčiau tokiam nuotykiui :)
robertas rašė,
VAJEA,JUS KIETI PAULIAU ir VIKA:)ko tik nesugalwojat :)
Paulius rašė,
Na nemanau ar čia kažkas naujo, kad reikėtu sugalvot, bet ačiū už “kietumą” :))
Parašykite komentarą