Šiandien pasirodė Ubuntu 10.04 pradedančiųjų vadovo beta versija. Rašymas baigtas, jis „užšaldomas“, tad vertėjai dabar gali toliau ramiai versti.

Tai pat sudėtos pradinės angliškos ekrano nuotraukos, o lietuviškos bus padarytos su Quickshot programa, kuri buvo sukurta specialiai šiam projektui, kadangi reikės padaryti 50 ekrano nuotraukų, 50 skirtingų kalbų, taigi gaunasi visai nemažai – 2500 nuotraukų.

Pasirodys nauja http://ubuntu-manual.org puslapio versija, kuris taipogi bus išverstas į lietuvių kalbą. Šį vadovą galėsite ne tik skaityti, bet ir klausyti. Pasirodo, kad iki naujo Ubuntu pasirodymo bus išleista nemokama audio knyga. Audio knyga kaip ir Quickshot įrodymai, kad į šį projektą įsitraukė daugybė žmonių iš įvairiausių sričių.

Iki šio leidimo mes spėjome surengti dar vieną susitikimą, kuriame sudalyvavo nauji vertėjai, redaktorius. Visus kviečiu prisidėti prie tolimesnio vadovo vertimo ir turėti ne tik elektroninę vadovo versiją, bet gal ateity ir spausdintą variantą (gal yra norinčiu mus paremti?).

Ubuntu vadovo angliška beta versija (PDF)
Mūsų wiki puslapis
IRC: Freenode serveryje – #ubuntu-manual-lt

Su nauja Ubuntu 10.04 (Lucid Lynx) versija pasirodys Ubuntu vadovas pradedantiems (“Getting Started with Ubuntu 10.04″). Šiuo metu šis projektas perkopė į Alpha versiją, tad pats laikas prisidėti ir su Ubuntu oficialiu išleidimu turėti vadovo lietuvišką versiją.

Pagrindiniai puslapiai, kuriuos reikėtu žinoti/paskaityti pradedant versti:

• Ubuntu Manual – oficialus wiki puslapis
• Vertimai Launchpad`e – vertimo sistema
• Ubuntu Manual Launchpad`e – dešinėje pusėje galite rasti naujausią vadovo versija.
• Ubuntu Manual vertėjų wiki
• Ubuntu vertėjų į lietuvių kalbą wiki – neturint patirties vertimuose verta pasidomėti

Šis projektas padalintas į keturias kūrimo stadijas:

• Alpha – Vasario 10 d. – 0.3 versija
• Beta – Kovo 18 d. – 0.6 versija
• Release Candidate – Balandžio 20 d. – 0.9 versija
• Final Release – Balandžio 29 d. – 1.0 versija

Norint aktyviai sekti projekto eigą galite pasinaudoti visais galimais kontaktais. Manau IRC vienas iš geriausių vietų ieškant atsakymų į iškilusius klausimus.

Tikiuosi, kad per ateinanti Ubuntu realease party Ubuntu bendruomenė galės pasidžiaugti turėdami naujos versijos lietuvišką vadovą.

Tai po gi susidomėjusiems verta paskaityti interviu su projekto vadovu Benjamin Humphrey.

Lietuviškame Linux News sužinojau apie namų interjero dizainui kurti skirtą paprastą ir man patikusią programą Sweet Home 3D. Manau jinai verta dėmesio, kam domina ši sritis arba tiesiog norite greitai pastatyt ir įsirengt savo svajonių namą.

Truputėli ne į LPĮ temą. Mėgstu turėti gražų ir “šviežia” darbastalį. Kaip žinia profesija priverčia į jį dažnai žiūrėti, tad radau keletą minimalistinių darbastalių. Ir vieną iš jų (Ubuntu tema) patiko, bet teko invertuot spalvas.

Visus su artėjančiom Kalėdom.

• Po šio Hugo įrašo sužinojau, kad galima skambint iš Empathy į Windowuose naudojamą Gmail`ą ir turėti garsą bei vaizdą. Aišku iškarto išbandžiau ir viskas veikė, kaip ir paminėta. Taigi atviras XMPP protokolas vis daugiau naudojamas populiariuose puslapiuose.
• Pamąstymai apie Gimp pašalinimą iš Ubuntu 10.04 versijos bei apie alternatyvas, kurios atliktu nuotraukų redagavimo, koregavimo funkcijas.
• Neseniai išleistos Linux Mint 8 versijos išsamesnė apžvalga.

• Gan populiari tema – Windows 7 lyginimas su laisvomis operacinėmis sistemomis (GNU/Linux, FreeBSD) iš LPĮ aktyvisto “bokšto”, kiek esu skaitęs čia vienas iš išsamesnių ir įdomesnių apžvalgų.
• Prieš tai aprašytą apžvalgos nuoroda radau dar įdomesniam straipsnį skambiu pavadinimu “Freedom 0: The freedom to kill people“. Daug teisingu samprotavimų apie LPĮ laisvę ir jos privalumus.
• Truputis Gnu/Linux pradedantiems, kurie pirmą kartą įsidiegė vieną iš Gnu/Linux distribucijų (pvz. Ubuntu).
• Kodėl asmeninių kompiuterių rinka neturėtu būti Linux prioritetas?

Susidomėjau “The Art of Community” knyga, nes iki šiol panašios tematikos knygos nebuvau skaitęs. Perskaičius turinį susidariau įspūdį, kad ši knyga taikosi į “rimtą gidą” kaip suburti produktyvią ir tvirtą bendruomenę.

Šios knygos autorius Jono Bacon.  Šiuo metu jis dirba Ubuntu bendruomenės vadovu.  Knygą galima parsisiųsti pagal Attribution-Noncommercial-Share Alike licenziją, taigi visiškai nemokamai, kartu su šios licenzijos gerosiomis savybėmis (Share, Remix).

Įsirašau šią knygą į “reikia perskaityti” sąrašą, nes bus pravartu daugiau sužinoti apie J. Bacono patirtį kuriant, plėtojant, auginant laisvos programinės įrangos bendruomenę.

Red Hat Way klipas

Wikinomics knygoje aprašyta, kaip kompanijos uždirba finansuodamos atviro kodo projektus. Manau naujas Red Hat`o klipas bando pasakyti tą patį. Peržiūrėti/parsisiųsti galite oficialiame puslapyje.

O situacija buvo tokia – suformatuotas ext3 skirsnis į ntfs. Taigi, man reikėjo atstatyti visus duomenis buvusius ext3 skirsnyje. Po reikiamos programos paieškų, trukusių pusvalandį, radau dvi gana paprastas ir laisvas programas TestDisk ir PhotoRec.

Iškarto išbandžiau PhotoRec. Ji ilgokai (~6 val.) ieškojo visų suformatuotu nuotraukų. PhotoRec skirta ne tik nuotraukoms, bet ir kitiems duomenims atkurti. Supratau, kad ši programa geriau tinka atkurti fotoaparatų kortelės ar kitas duomenų laikmenas, kur nėra daug šiukšlių. Man šiukšlės buvo atkurtos -  nuotraukos, paveikslėliai, kurios išsisaugojo kompiuteryje naršant internete.

Negavęs geriausio rezultato su PhotoRec iškarto išbandžiau TestDisk, kuri pateisino visus mano lūkesčius. Pavyko atkurti visą ext3 skirsnį į išorinį diską.

Abi programos nėra sudėtingos, veikia  dauguma operacinių sistemų – GNU/Linux, Windows, MacOS, BSD tipo, SunOS.  Turi “Step by Step” dokumentaciją, tiek TestDisk, tiek PhotoRec. Tad,  be didelių kančių  galima išmokti  greitai atkurti duomenis.

Daugiau nebesidairiau panašių laisvų programų, tačiau jeigu žinote ir galite kitiems rekomenduoti kitas laisvas programas, atkuriančias prarastus duomenis, galite pažymėti komentaruose. Tokių situacijų išvengti galima paprasčiausiai naudojant vieną iš interneto tarnybų, kuriose galima talpinti savo nuotraukas arba sekti Povilo pavyzdžių ir daryti atsargines svarbių duomenų kopijas.

“Microsoft” licencijoje teigiama:

“By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, contact the manufacturer or installer to determine their return policy for a refund or credit.”

Tačiau, tokia OEM licencijavimo politika nėra aiški ir yra sunkiai įgyvendinama pirkėjų.

Taigi siūlau prisidėti ir pasirašyti !

P.S. Įdomu ar kas nors yra bandęs Lietuvoje susigrąžinti mokestį už nepanaudotą “Microsoft” programinę įrangą.

Trumpai apie Mono: pradėtas Miguel de Icaza (Gnome pradininko), kuriama Novell kompanijos su Microsoft`o “paspartinimu”, kaip multiplatforminis .NET karkasas.

Kai kurios Gnu/Linux distribucijos nusprendė šią technologiją pašalint visai, kiti dvejoja. Fspot, Gnome-do, Tomboy (dėl anti-mono atsirado Gnote alternatyva), iFolder ir kitos geros programos “pažymėtos” Mono ženklu. Kuris sako, kad jose gali būti paslėptas Mircrosoft`o patentų “bomba”, kurios visi bijo. Todėl, kai  Mono pradėjo  “skverbtis” į laisvas  programas, visi sukruto ir prasidėjo kol kas nesibaigianti diskusija.

Šiuo metu galima matyti, kad Mircrosoft kompanija bando klausyti Mono bendruomenės prašymų, de Icaza aprašo savo blog`e. Mano nuomone, Mono būtų visai gera platforma, tačiau nėra, kol nesutvarkys visų bendruomenės prašymų dėl licenzijų neaiškumo. Palaikau bendruomenę t.y. jos pusę, kuri nusistačius prieš šią technologiją, tačiau kartu noriu naudotis Gnome-do ir kitomis novatoriškomis programomis. Taigi, noriu žinoti, kad prie jų nėra prikištas Microsoft`o pirštas.

Šitą visą “sukrutimą” stebiu skaitydamas fsdaily.com, kur  Mono tema diskutuojama gana dažnai.  Senokai norėjau aprašyti Mono ir jos grėsmę FOSS bendruomenei, tačiau neturiu tiek kompetencijos, kiek žmonės besiskelbiantys FOSS evangelistais. Todėl  siūlau plačiau ir aiškiau apsišviesti  paskaitydami ilgesnį ir išsamesnį straipsnį.

http://thebeezspeaks.blogspot.com/2009/07/free-open-source-software-evangelist.html

P.S. Tai po gi siūlau paskaityti knygą (nemokamai), kas nori praplėsti žinias apie Linux vs Windows kernel, Free software, Patents, Standarts ir pan. (Parašyta Keith Curtis – 11 metų dirbusio Mircrosoft`o darbuotojo, lengva, paprasta knygelė) http://www.lulu.com/content/4964815 .

Pastaruoju metu Ubuntu 9.04 nelabai “draugauja” su mano HP Pavilion dv5. Pagrindinės problemos: fglrx video tvarkyklės, kurios retkarčiais visiškai “pakabindavo” Ubuntu, bei garso valdymo neproporcingumas. Video tvarkykles bandžiau keisti į atviro kodo ATI tvarkykles. Šios tvarkyklės nepalaiko 3D vaizdo mano video plokštei, tačiau stabilumas buvo svarbiau. Nepavykus sutvarkyti šių problemų, nusprendžiau pasižvalgyti aplinkui.

Ubuntu mano pirma distribucija, tad visai sveika išbandyti kažką naujo. Visai nesenai išleista Fedora 11 pavadinimu Leonidas, taigi griebiau ją ir išbandžiau. Trumpai apžvelgsiu savo patyrimus.

Pasinaudojau Live CD, kuris užsikrovė be priekaištų iš mano usb. Diegiant nekilo jokių problemų, tiesiog sekiau visus nurodymus. Pasileidus Fedora supratau, kad naudojamos atviro kodo ATI tvarkyklės ir su garsu nebėra jokių problemų. Vėliau supratau, kad Fedora rimčiau  nei Ubuntu žiūri į licenzijų apribotus produktus (http://fedoraproject.org/wiki/ForbiddenItems), kurių neradau jokiose oficialiose saugyklose. Na, o  iš kur įsigyti man reikalingus kodekus radau neoficialiame DUK (http://www.fedorafaq.org/).

Pliusai, dėl kurių man Fedora  kol kas bus pagrindinė mano OS:

• Viskas tiesiog veikia.
• Pastebimai greičiau užsikrauna, lyginant su Ubuntu 9.04.
• Daug programų atnaujinimų, kurie pasirodys kitoje Ubuntu versijoje.
• Supaprastintas garso valdymas ir kiti papildomi administravimo įrankiai.

Minusai:

• Nėra lietuviškos lokalizavimo komandos, tad galima rasti nemažai angliškų vertimų.
• Diegimas anglų kalba.
• Kol kas neradau Lietuvių bendruomenės.

Plačiau apie visas 11-tos versijos naujoves.

Parsiųsti Fedora 11.

Iki Ubuntu 9.10 versijos liksiu su Fedora ir tikiuosi nauja Ubuntu versija leis sugrįžti atgal.

Pridedu keletą vaizdų iš Leonido.

Užsikrovimas

Prisijungimas

Ir dar keletą įvairių:

Pačios UbuntuOne išbandyti dar neteko, nes kol kas esu pakvietimo laukiančiųjų  “sąraše”.  Pagrindinis reikalavimas,  norint naudotis, aišku prieš tai gavus pakvietimą – Ubuntu 9.04 versija.

Atsiradus Dropbox`ui teko pasidomėti,  ar yra panašaus pobūdžio laisvos PĮ projektų, norint turėti savo nuosava tarnybą. Kol kas radau tik Novell`io projektą - iFolder.  Šis projektas manęs labai nesužavėjo, gal dėl techninių detalių (kol kas nežinau, ar teisingas mano nusistatymas prieš Mono projektą).  Manau viskas bus aiškiau, kai pats išbandysiu iFolder su Ubuntu.

Norėčiau sugrįžti vėl prie UbuntuOne.  Jo atsiradimas Ubuntu bendruomenėje (jeigu stebite palnet ubuntu) sukėlė dideles diskusijas ir  nepasitenkinimą dėl to,  kad Ubuntu vardas naudojamas tokio tipo projektuose. Plačiau apie susidariusią padėti dėl UbuntuOne vardo rašoma čia:  Mark Shuttleworth  atsakomasis komentaras į “Bug #375345“.

Manau, kad kol Ubuntu ir Canonical nevaržys bendruomenei plėtoti Ubuntu pagrindinių tikslų, jie turi teisę Ubuntu vardą naudoti kaip tinkami. Vis gi  Canonical turi gyventi iš kažko, tad be komercijos čia neapsieisi.