Gaila, kad visi pradžioje pasiryžę prisidėti išsibėgiojo. Tikiuos vėl pavyks pritraukti ir sudominti juos ar kitus šiuo projektu. Vertimo liko gan daug, tėra išversta tik ~30%, t.y. liko 1647 eilutės, tačiau rankų dar nenuleidžiu.

Noriu padėkot iki šiol prisidėjusiems, ypatingai Vytautui Bačiuliui, kuris nuo pradžios įdėjo labai daug laiko bei išvertė http://ubuntu-manual.org. Dar keletą panašių žmonių ir mane užgriuvę darbai nebūtų taip sustabdę šio vadovo vertimo. Kai yra nors minimalus bendruomenės palaikymas, kiekvieną projektą galima įveikti ir turėti gan gerą rezultatą, šiuo atveju jis buvo dingęs.

Visi kas norit pavertėjauti ir turėti „pirmą rimtą Ubuntu pagalbos šaltinį lietuvių kalba“ (sirex) galit sekti šiais kontaktais:

Wiki puslapis
IRC: Freenode serveryje – #ubuntu-manual-lt
el. paštu: komsas{eta}gmail{taškas}lt

O situacija buvo tokia – suformatuotas ext3 skirsnis į ntfs. Taigi, man reikėjo atstatyti visus duomenis buvusius ext3 skirsnyje. Po reikiamos programos paieškų, trukusių pusvalandį, radau dvi gana paprastas ir laisvas programas TestDisk ir PhotoRec.

Iškarto išbandžiau PhotoRec. Ji ilgokai (~6 val.) ieškojo visų suformatuotu nuotraukų. PhotoRec skirta ne tik nuotraukoms, bet ir kitiems duomenims atkurti. Supratau, kad ši programa geriau tinka atkurti fotoaparatų kortelės ar kitas duomenų laikmenas, kur nėra daug šiukšlių. Man šiukšlės buvo atkurtos -  nuotraukos, paveikslėliai, kurios išsisaugojo kompiuteryje naršant internete.

Negavęs geriausio rezultato su PhotoRec iškarto išbandžiau TestDisk, kuri pateisino visus mano lūkesčius. Pavyko atkurti visą ext3 skirsnį į išorinį diską.

Abi programos nėra sudėtingos, veikia  dauguma operacinių sistemų – GNU/Linux, Windows, MacOS, BSD tipo, SunOS.  Turi “Step by Step” dokumentaciją, tiek TestDisk, tiek PhotoRec. Tad,  be didelių kančių  galima išmokti  greitai atkurti duomenis.

Daugiau nebesidairiau panašių laisvų programų, tačiau jeigu žinote ir galite kitiems rekomenduoti kitas laisvas programas, atkuriančias prarastus duomenis, galite pažymėti komentaruose. Tokių situacijų išvengti galima paprasčiausiai naudojant vieną iš interneto tarnybų, kuriose galima talpinti savo nuotraukas arba sekti Povilo pavyzdžių ir daryti atsargines svarbių duomenų kopijas.

“Microsoft” licencijoje teigiama:

“By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, contact the manufacturer or installer to determine their return policy for a refund or credit.”

Tačiau, tokia OEM licencijavimo politika nėra aiški ir yra sunkiai įgyvendinama pirkėjų.

Taigi siūlau prisidėti ir pasirašyti !

P.S. Įdomu ar kas nors yra bandęs Lietuvoje susigrąžinti mokestį už nepanaudotą “Microsoft” programinę įrangą.

• Bukoptimistas – įvairūs gyvenimo patyrimai
• Tado stuff – šiuo metu orientuotas į IT saugumą
• meno DUOBE – lietuviška meno bendruomenė
• Povilas Balzaravičius

Dažnai prisimenu gerus vasaros įspūdžius, ypač kai už lango rudeniška žiema su lietumi ir niūria diena. Tikriausiai  todėl ir nusprendžiau aprašyti mūsų praėjusios vasaros kelionę, kuri nusidriekė tarp Kauno ir Paryžiaus.

Rašau, nes panašios rašliavos prieš kelionę skaičiau nemažai, mat pažįstamu savo aplinkoje neturiu, kurie galėtu patart kaip keliauti autostopu vakarų Europoje. Tikiuosi kam nors bus naudinga mūsų patirtis šioje kelionėje.

Prieš šią kelionę teko tokiu būdų keliauti tik Lietuvoje. Dažniausiai tarp didžiausių Lietuvos miestų. Taigi, tai buvo pirma didesnė kelione autostopu, kuriai “reikėjo” gerai viską apmąstyti ir pasiruošti. Bet kaip žinia iš klaidų reikėtu mokytis, taigi pabandysiu ką nors paminėti kaip, mano manymu, reikėtu minimaliai pasiruošti prieš iškeliaujant.

Sugalvojus tikslą ir paskaičiavus turimus finansus bei turima laiką, galima pradėti mastyti ką reikėtu krautis į kuprines. Mūsų tikslas buvo Paryžius, finansai galima sakyti nedideli (~1000 lt), o laikas buvo irgi limituotas – maksimaliai 3 savaitės (turėjom spėti į giminių vestuves Lietuvoje).

Visą informacija apie autostopą ir kuprinės turinį surinkau iš įvairiausių puslapių: forumų (biteplius), blogų, wiki ir t.t. Tiesiog paieškai reikia skirti gan nemažai laiko, norint gerai pasiruošti. O važiuoti pirmą kartą be pasiruošimo, tas pats, kas eiti per raudoną ir tikėtis, kad tavęs niekas neužkliudys.

Pirmiausia ką mes susikrovėm į dvi ~30 l kuprines: miegmaišis, 2 lietpalčiai naudojami Lietuvos kariuomenėje (iš kurių pasistatydavom puse palapinės), gertuvė, 1,5 l vandens plastikinis butelis, puodukai, sulankstomi įrankiai, atšvaitai, maistas (džiovinti vaisiai, sriubos, riešutai, sausi pusryčiai, dešra..), drabužiai (maikutės, džemperiai ir t.t.), kepurės, higienos reikmenys, siūlai, vaistai. Prieš iškeliaudami atsisakėm gan daug daiktų, ypatingai drabužių, taip norėdami turėti kuo lengvesnes kuprines. O tai pasiteisino, nes teko daug vaikščioti bei susitalpinti į mažesnes mašinas. Tad grįžtant draugė nusipirko kelnes, o aš skarą. Taip įvyko, nes oras buvo permainingas. Nuo lietaus ir vėjo iki kepinančios saulės. Prieš išvažiuojant pasirūpinom ir Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią galima gauti nemokamai ir nors kažkiek apsaugoti savo sveikatą.

Ruošiantis kelionei labiausiai gąsdino nežinia kaip reikės tranzuoti vakarų greitkeliuose. Prisiskaitęs susidariau įspūdį, kad teks stovėti degalinėse ir klausinėti žmonių ar važiuoja reikiama linkme bei norėtu paimti pakeleivius. Ko tikėjausi taip ir buvo. Tačiau pasitaikantis “įdomumas” būdavo – nusigavimas iki reikiamos degalinės. Tekdavo paėjėti nevieną kilometrą, kai išvažinėdavom iš miesto, kad pasiekti degalinę. O pasiekus ir joje radus dar kokias 4-rias poras tranzuotojų nelabai nudžiugdavai. Čia eilės principo nėra. Pirmos dažniausiai iškeliauja merginos, toliau poros, o gale vaikinai. Bet reikia įdėti pastangų ir esant konkurencijai, stengtis kuo daugiau  aplakstyti mašinų ir pasirodyti geru būsimu pakeleiviu. Tokia situacija tebuvo viena kartą, kai išvažinėjom iš Berlyno Paryžiaus link.

Dar dažniausiai didelis baubas yra “Kaip greitai peršokti Lenkija?”. Mes iš to nekėlėm didelės problemos, tad pradėję tranzuoti nuo Garliavos 9 valandą ryte, apie 24 val. buvome ~50km nuo Vokietijos sienos. Stengėmės lipti tik į toliau važiuojančias mašinas, tad neužstrigom Lenkijos kaimuose.

Berlynas pasitiko mus su geru oru ir šauniais busimais draugais. Tenai praleidom 4 dienas ir aptingom toliau keliauti iki Paryžiaus. Tačiau suradę kur apsistoti Paryžiuje, iškeliavom. Visus savo laikinus “namus” radome per vieną iš svetingumo klubų BeWelcome.org.  Ši bendruomenė iškarto mane sudomino, nes pats projektas yra atviro kodo, išverstas į ~24 kalbas, tarp jų ir Lietuvių. Plačiau apie tokį svetingumą.

Paryžius nebuvo gal toks mielas, tačiau pamatėm žymiausias vietas ir muziejus. Taigi į priekį keliavom beveik be kliūčių. Tačiau grįžinėjant teko įvažiuoti į Frankfurtą, kuriame teko praleisti šaltą naktį bei kitą visą dieną stengtis nuvykti iki degalinės. Grįždami truputėli privargom, tad pasiprašėm į svečius pas berlyniečius. Kurie mus vėl priėmė.

Linksmiausia ir įdomiausia vieta tranzuojant buvo, kai išvažinėdami iš Berlyno link Lietuvos užstrigom degalinėje, kurioje niekas nestojo. Atėjo lietus ir kartu mintys, kad nepavyks išvažiuoti iš miesto. Tačiau staiga sustojusi mašina su lenkiškais numeriais sukėlė tokį džiaugsmą, kad tik ilgiau pavažiavus išsiaiškinom, kad važiuojam į Lenkijos pietus. Taip padarę lanką, pernakvoję Vroclave, pervažiavę visą Lenkija su viena mašina, pas kurio šeimininką apsistojome pernakvoti, sukorėm dar nemažai kilometrų.

Išviso nuvažiavę virš 4000 km. grįžom namučiu. Ir šiuo metu mastom, į kurią Europos šalį važiuot šiemet. Gal turit ką nors pasiūlyti? Jeigu norite kažkokios detalesnės informacijos, rašykit.

Keletas naudingu nuorodų:
http://hitchwiki.org
http://www.autostop.lt
http://www.biteplius.lt
Kelionės nuotraukos

Džiaugiuosi, kad nuvykau ir pamačiau šį renginį.  Plačiau nepasakosiu, nes apie tai rašyta buvo jau ne kartą.  Tiesiog -  buvau su jais ir viską mačiau savo akimis.  Plačiau apie viską: Karolio Pociaus, Povilo Balzaravičiaus, Liudo Sodonio įspūdžiai.

P.S. Ačiū jiems už gerai praleista laiką.

Trumpas susuktas vaizdelis apie praėjusi Barcamp`ą:

Visiems seniai  žinomas lietuviškas puslapis – www.chess.lt.  Tai buvo vienas iš pirmųjų pasirinkimų, tačiau jis mus atbaidė dėl Java applet`o naudojimo, su kuriuo mano Ubuntu draugauti nepanoro.  Be to, mano  kambariokui  taip pat teko  susidurti su problemomis naudojant Windows XP.  Tad pradėjome ieškoti  paprastesnio ir patogesnio būdo.

Antroji stotelė – www.chess.com.  Panorau išbandyti šį puslapį, nes buvau daug girdėjęs apie didelę jo bendruomenę.  Pradžia nudžiugino, nes turėjo flash technologiją paremta “live chess”. Tačiau vėliau, kiek  pažaidę, supratom, kad komentaras parašytas prie šio žaidimo būdo sakė teisybę – “DO NOT USE LIVE CHESS unless you understand that it is still a work-in-progress. You MAY be disconnected randomly. You MAY experience lag. You WILL be disappointed if you expect anything else”. Tad kibom toliau ieškoti.

Trečias, veikiausiai paskutinis apsistojimas – www.chesspark.com. Puslapis visiškai atitinka web 2.0 apibūdinimą. Puslapio sąsaja patogi ir greitai suprantama. Svarbiausia, kad nenaudojama jokia “išorinė” papildoma technologija, kaip flash ar java applet. Viskas paremta Ajax, tad tereikia būti įsijungus java script palaikymą, kas šiuo metu interneto naršyklėse yra standartas. Šį puslapį naudoju dar tik dvi dienas, kol kas pastebėjau keletą minusų: negalima nustatyti norimos žaidimo partijos trukmės, galima tik pasirinkti iš 1, 5, 15 ir 30 minučių. Dar atsirandanti reklama po sužaistos partijos priverčianti laukti 4s. Aišku, tai padaryta tam,  kad galėtum praplėsti visas galimybes mokėdamas 4$ per mėnesį. Tačiau man pasirodė per maži minusai lyginant su žaidimo kokybe.

Jei ieškote šachmatų varžovo internete -  išbandykite mano išvardintus puslapius.  O gal Jūs žinote geresnių, kurių iki šiol neradau?

Atnaujinimas 2010-01-05

chesspark.com pagal chess.com tapo chess.com dalimi. Tikiuosi šis susijungimas tik į naudą šachmatų mėgėjams.

Dabar norėčiau išskirti keletą keleivių tipų:

• Keleiviai, kurie visais atvėjais malonūs ir draugiški.
• Ir kurie jaučiasi kaip namie.

Apie pirmą keleivių tipą tiesiog nėra ką papasakoti, tad apibendrinsiu tuos, kurie labiausiai traukia mano žvilgsnį.

Antrasis tipas pasižymi keletu bruožų:

• Atsisėda ne prie lango ir vaidina, kad nusipelnė abiejų vietų. Arba susikrauna visus daiktus ant gretimos sėdynės.  Ir kas svarbiausia, apsimeta, kad jiems rūpi -  ar yra kitiems vietos atsisėsti, bet aišku ne šalia jų.
• Dažnai pasitaiko ir žmonės, kurie mano, kad jų mobilaus telefono “muzika”  visiems keleiviams yra priimtina ir šis triukšmas niekam netrukdo.
• Jūsų pastebėjimai?

Taigi, viskas būtų idealu, bet  mano priekabumas kartais sugadina man kelionę. O visiems patarčiau keliauti traukiniu, gausit daug erdvės ir keletą vagonų, jeigu nepatinka-  eik ir sėsk kitur. Labiausiai gaila, kad traukiniai Lietuvoje važinėja ganaretai, tad negaliu keliauti vien  jais.

P.S.  Vis dar gyvenu be savo nešiojamojo kompiuterio, po menesio “tvarkymo” atgavau jį, nes BEON jau beveik tapo BEOFF. Jei viskas gerai baigsis, parašysiu ir apie savo “kryžiaus žygius”.

Šiandien

Trumpai norėčiau pasidalinti šiandien rasta visiems prieinama medžiagą, kuri skatina verslumą.

Rekomenduočiau visiems paskaityti vieną iš mokymų dalių, nes šią sritį manau pravartu žinot kiekvienam, tai praktinis finansų valdymas.

Šią medžiagą atradau beieškant kur galima įsigyti knygą “Turtingiausias Babilono žmogus” (Clason S. George), taigi aptikau nuorodą į jos ištrauką, kurią irgi pravartu perskaityti.

Apie šiandienos atradimus tiek.

Vakar

Man nutiko keistokas nutikimas (nesusipratimas), nes teko sudalyvauti legalaus “piramidinio stiliaus” verslo idėjos pristatyme. Pakvietimą gavau iš buvusio bendradarbio, tačiau iš jo kvietimo supratau, kad tai kitokio stiliaus verslo idėjos ar idėjų pristatymas.

Per 2 val. galima sakyti nieko naujo nesužinojau, tik tyrinėjau kokiais būdais pristatantysis ir kiti daro poveiki liaudžiai.

Žinau, kodėl aš atstumiu visas panašias idėjas. Po sistemos pristatymo, bekalbant su asmeniu, kuris pakvietė mane, visą laiką mintyse knibždėjo mintis, kad manęs atsiminimas ir pakvietimas bei malonus šnekėjimas yra tik dėl vienos priežasties – kūrimo savo “voratinklio”. Ką žinau, tai, kad nenoriu būti dar vienos sistemos dalimi. Nors esu idėjinis žmogus, atviras meno, verslo ar kitoms idėjom, tačiau šį kartą jinai netilpo į mano rėmus.

Taigi klausiu Tavęs: Ką manai apie tokius bandymus praturtėti ir įsitraukti į nesustojanti bendravimą su “sekmingais” žmonėmis?

Bandysiu suderinti man aktualias temas – IT + Menas. Dalinsiuosi patirtimi šiose srityse, taip dar labiau gilindamas žinias jose ir tobulindamas savo iškalbą.

Savo tinklaraštyje labiausiai tikiuosi abipusio ryšio tarp Jūsų ir manęs, todėl visada lauksiu Jūsų kritikos, idėjų, pamąstymų, patarimų.

Jeigu iškilo klausimas, ką reiškią geko ir kodėl taip pavadinau šį tinklaraštį, atsakau:  geko kilo iš žodžio gekonas. Tiesiog šis mažas gyvūnėlis sužavėjo mane savo galimybėmis.

Paulius