<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>geko &#187; Atviras kodas</title>
	<atom:link href="http://www.geko.lt/blog/tag/atviras-kodas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.geko.lt/blog</link>
	<description>Geras Kodas</description>
	<lastBuildDate>Sun, 13 Jun 2010 10:32:07 +0000</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.9.2</generator>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
			<item>
		<title>LPĮ #5</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2010/01/04/lpi-5/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2010/01/04/lpi-5/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 04 Jan 2010 13:02:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Laisvoji programinė įranga]]></category>
		<category><![CDATA[Ubuntu]]></category>
		<category><![CDATA[LPĮ]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=639</guid>
		<description><![CDATA[
Prieš naujus metus dažnai pasirodantys straipsniai apie svarbiausius įvykius Linux istorijoje, šis man patiko.
Straipsnis kaip sukonfigūruoti &#8220;realaus laiko&#8221; garso įrašų studiją ant Linux. Su šią tema teko susitik vienam iš Ubuntu release party, tada apie Linux real-time branduolį pirmą kartą išgirdau. Sužinojau, kad muzikoje susijusioje su kompiuterių yra svarbus kuo mažesnis garso vėlavimas.
Naudojantiems Ubuntu ir [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<ul>
<li>Prieš naujus metus dažnai pasirodantys straipsniai apie <a href="http://www.techradar.com/news/software/operating-systems/15-game-changing-linux-moments-of-the-decade-659030?artc_pg=1">svarbiausius įvykius Linux istorijoje</a>, šis man patiko.</li>
<li>Straipsnis kaip sukonfigūruoti <a href="http://pcplus.techradar.com/node/3091/">&#8220;realaus laiko&#8221; garso įrašų studiją ant Linux</a>. Su šią tema teko susitik vienam iš Ubuntu release party, tada apie <a href="http://wiki.linuxaudio.org/wiki/real_time_info">Linux real-time</a> branduolį pirmą kartą išgirdau. Sužinojau, kad muzikoje susijusioje su kompiuterių yra svarbus kuo mažesnis garso vėlavimas.</li>
<li>Naudojantiems Ubuntu ir Gimp`ą ir norintiems išbandyti naujausią <strong>Gimp`o 2.7</strong> versiją su nauju vieno lango būdų  (single-window mode) galite pasinaudoti <a href="http://www.learningubuntu.com/software/trying-out-single-window-mode-gimp-27">šiuo straipsniu</a>. Aš išbandžiau ir supratau, kad šis būdas pravartus tik ilgai dirbusiems su Photoshop`u.</li>
<li><a href="http://blogs.techrepublic.com.com/10things/?p=1232">10 klausimų verslui</a>, kuriuos reikėtu užduoti renkantis atviro kodo programinę įrangą. Nekreipiant dėmesio į straipsnį galiu teigti, kad pasirinkus laisvąją programinę įrangą vienas iš svarbiausių ir dažnai neįvertinamų naudų &#8211; <strong>Laisvė</strong>. Pradžioje sunku suprasti jos naudą, bet sutaupius 10 000 litų neperkant licencijų ar palyginus <a title="Laisvosios programinės įrangos">LPĮ</a> pritaikymo kaštus savo verslo procesams su uždaro kodo alternatyvomis, šį laisvė greit įstringa galvoje.</li>
<li>Dažnai pasitaikančios <a href="http://www.ghabuntu.com/2009/12/5-ways-to-misunderstand-free-and-open.html">klaidingos nuomonės apie laisvąją ar atviro kodo programinę įrangą</a>.</li>
</ul>
<p><a href="http://linuxnews.lt/pasirode-nauja-sweet-home-3d-versija/#utm_source=feed&amp;utm_medium=feed&amp;utm_campaign=feed">Lietuviškame Linux News</a> sužinojau apie namų interjero dizainui kurti skirtą paprastą ir man patikusią programą <a href="http://www.sweethome3d.eu">Sweet Home 3D</a>. Manau jinai verta dėmesio, kam domina ši sritis arba tiesiog norite greitai pastatyt ir įsirengt savo svajonių namą.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2010/01/04/lpi-5/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>LPĮ #2</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/11/17/lpi-2/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/11/17/lpi-2/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2009 18:12:17 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Laisvoji programinė įranga]]></category>
		<category><![CDATA[AGPL]]></category>
		<category><![CDATA[FOSS]]></category>
		<category><![CDATA[Linux]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=617</guid>
		<description><![CDATA[
Paprastiems kompiuterių naudotojams, kuriems neatrodo, kad 4 laisvės, kurias suteikia laisvoji PĮ, yra jiems svarbios.
Kas dar mažai susipažinęs ar negirdėjęs apie Moblin Linux.
Besidomėdamas apie AGPL licenzija radau  internetinį stalo žaidimą webDiplomacy, verta pabandyti kam patinka strategija ir diplomatija, kurios ten tikrai daug.

]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<ul>
<li><a href="http://blogs.fsfe.org/hugo/?p=104">Paprastiems kompiuterių naudotojams</a>, kuriems <strong>neatrodo</strong>, kad <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Laisvoji_programin%C4%97_%C4%AFranga">4 laisvės</a>, kurias suteikia laisvoji PĮ, yra jiems <strong>svarbios</strong>.</li>
<li>Kas dar mažai susipažinęs ar negirdėjęs <a href="http://www.dedoimedo.com/computers/moblin-2.html">apie Moblin Linux.</a></li>
<li>Besidomėdamas apie AGPL licenzija radau  internetinį stalo žaidimą <a href="http://webdiplomacy.net/">webDiplomacy</a>, verta pabandyti kam patinka strategija ir diplomatija, kurios ten tikrai daug.</li>
</ul>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/11/17/lpi-2/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>LPĮ #1</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/11/07/lpi-1/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/11/07/lpi-1/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 07 Nov 2009 11:47:28 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Laisvoji programinė įranga]]></category>
		<category><![CDATA[FOSS]]></category>
		<category><![CDATA[Licencijos]]></category>
		<category><![CDATA[LPĮ]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=612</guid>
		<description><![CDATA[
Tiems, kurie galvoja, kad Linux`ai turi būti spindintis žaislas, garbinamas kaip koks Apple produktas.
Kas dar mažai domėjosi apie Gnome 3 Shell`ą, WorksWithU Gnome 3 shell`o apžvalga. Pats dar nebandžiau, tačiau kiek mačiau efektų pasirodė per daug, tikiuos lengvai galės juos pašalinti.
Vengrijos laisvosios programinės įrangos aktyvistų pasipiktinimai ir alternatyvos kaip taupyti krizės metu, o nemokėti milžiniškus [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<ul>
<li><a href="http://linuxgeeksunited.blogspot.com/2009/10/linux-is-for-doing-not-socializing.html">Tiems, kurie galvoja, kad Linux`ai turi būti spindintis žaislas, garbinamas kaip koks Apple produktas.</a></li>
<li>Kas dar mažai domėjosi apie Gnome 3 Shell`ą, <a href="http://www.workswithu.com/2009/10/28/previewing-gnome-shell-in-ubuntu/">WorksWithU Gnome 3 shell`o apžvalga</a>. Pats dar nebandžiau, tačiau kiek mačiau efektų pasirodė per daug, tikiuos lengvai galės juos pašalinti.</li>
<li>Vengrijos laisvosios programinės įrangos aktyvistų <a href="http://www.eweekeurope.co.uk/news/ditch-microsoft--save--269m-says-hungarian-open-source-group-2323">pasipiktinimai ir alternatyvos kaip taupyti krizės metu, o nemokėti milžiniškus pinigus Mircrosoft`o PĮ</a>.</li>
<li>Manto laiškas, šiuo atveju <a href="https://lists.akl.lt/pipermail/akl/2009-November/003937.html">Lietuvos Sodra &#8220;sėdinti bačkoj&#8221; išleido virš 8 milijonų litų Microsoft`o licenzijom pratęsti</a>. Eilinį kartą atidavėm duoklę Microsoft`ui.</li>
</ul>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/11/07/lpi-1/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>LPĮ #0</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/10/28/lpi-0/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/10/28/lpi-0/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 28 Oct 2009 09:07:01 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Laisvoji programinė įranga]]></category>
		<category><![CDATA[FOSS]]></category>
		<category><![CDATA[LPĮ]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=604</guid>
		<description><![CDATA[Kiekvieną dieną perskaitau nemažai įdomaus RSS srauto susijusio su  laisvąja programine įranga (LPĮ). Pastebėjau, kad dauguma lietuviškų straipsnių (tai po gi mano), kurie pasakoja apie LPĮ remiasi angliškai straipsniais. Tai gi neturėdamas laiko versti straipsnius ir perrašinėti kas jau parašyta, noriu  pasidalinti man aktualia ir verta dėmesio rašliava.

Gan populiari tema &#8211; Windows 7 lyginimas su [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Kiekvieną dieną perskaitau nemažai įdomaus RSS srauto susijusio su  <strong>laisvąja programine įranga</strong> (LPĮ). Pastebėjau, kad dauguma lietuviškų straipsnių (<em>tai po gi mano</em>), kurie pasakoja apie LPĮ remiasi angliškai straipsniais. Tai gi neturėdamas laiko versti straipsnius ir perrašinėti kas jau parašyta, noriu  pasidalinti man aktualia ir verta dėmesio rašliava.</p>
<ul>
<li>Gan populiari tema &#8211; <a href="http://www.psy-q.ch/blog/articles/2009/09/13/win7-review-from-free-software-activist/">Windows 7 lyginimas su laisvomis operacinėmis sistemomis</a> (GNU/Linux, FreeBSD) iš LPĮ aktyvisto &#8220;bokšto&#8221;, kiek esu skaitęs čia vienas iš išsamesnių ir įdomesnių apžvalgų.</li>
<li>Prieš tai aprašytą apžvalgos nuoroda radau dar įdomesniam straipsnį skambiu pavadinimu &#8220;<a href="http://blogs.fsfe.org/rca/?p=32">Freedom 0: The freedom to kill people</a>&#8220;. Daug teisingu samprotavimų apie LPĮ laisvę ir jos privalumus.</li>
<li>Truputis <a href="http://www.techradar.com/news/software/operating-systems/10-things-to-do-after-installing-linux-642899?artc_pg=1"> Gnu/Linux pradedantiems</a>, kurie pirmą kartą  įsidiegė vieną iš Gnu/Linux distribucijų (pvz. <a href="http://www.ubuntu.lt">Ubuntu</a>).</li>
<li><a href="http://softvision.wordpress.com/2009/10/25/why-desktop-market-share-shouldnt-be-linuxs-priority/">Kodėl asmeninių kompiuterių rinka neturėtu būti Linux prioritetas?</a></li>
</ul>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/10/28/lpi-0/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>6</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Knyga &#8211; The Art of Community &#124; Red Hat Way</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/09/23/knyga-the-art-of-community-red-hat-way/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/09/23/knyga-the-art-of-community-red-hat-way/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 23 Sep 2009 08:02:09 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Knygos]]></category>
		<category><![CDATA[bendruomenė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=541</guid>
		<description><![CDATA[The Art of Community
Susidomėjau &#8220;The Art of Community&#8221; knyga, nes iki šiol panašios tematikos knygos nebuvau skaitęs. Perskaičius turinį susidariau įspūdį, kad ši knyga taikosi į &#8220;rimtą gidą&#8221; kaip suburti produktyvią ir tvirtą bendruomenę.
Šios knygos autorius Jono Bacon.  Šiuo metu jis dirba Ubuntu bendruomenės vadovu.  Knygą galima parsisiųsti pagal Attribution-Noncommercial-Share Alike licenziją, taigi visiškai nemokamai, [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<h2>The Art of Community</h2>
<p>Susidomėjau <a href="http://www.artofcommunityonline.org/2009/09/18/the-art-of-community-now-available-for-free-download/">&#8220;The Art of Community&#8221; knyga</a>, nes iki šiol panašios tematikos knygos nebuvau skaitęs. Perskaičius turinį susidariau įspūdį, kad ši knyga taikosi į &#8220;rimtą gidą&#8221; kaip suburti produktyvią ir tvirtą bendruomenę.</p>
<p>Šios knygos autorius <a rel="external" href="http://www.jonobacon.org/">Jono Bacon</a>.  Šiuo metu jis dirba <a href="http://www.ubuntu.com">Ubuntu</a> bendruomenės vadovu.  Knygą galima parsisiųsti pagal <a href="http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/3.0/">Attribution-Noncommercial-Share Alike</a> licenziją, taigi <a href="http://www.artofcommunityonline.org/downloads/jonobacon-theartofcommunity-1ed.pdf">visiškai nemokamai</a>, kartu su šios licenzijos gerosiomis savybėmis (<em>Share, Remix</em>).</p>
<p>Įsirašau šią knygą į &#8220;reikia perskaityti&#8221; sąrašą, nes bus pravartu daugiau sužinoti apie J. Bacono patirtį kuriant, plėtojant, auginant laisvos programinės įrangos bendruomenę.</p>
<h2>Red Hat Way klipas</h2>
<p><a href="http://www.geko.lt/blog/2008/10/20/knyga-wikinomics-how-mass-collaboration-changes-everything/">Wikinomics knygoje</a> aprašyta, kaip kompanijos uždirba finansuodamos atviro kodo projektus. Manau naujas  Red Hat`o klipas bando pasakyti tą patį. Peržiūrėti/parsisiųsti galite <a href="http://www.redhat.com/stories/?intcmp=70160000000HzWoAAK">oficialiame puslapyje</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/09/23/knyga-the-art-of-community-red-hat-way/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Duomenų atstatymas su laisvom programom</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/08/16/duomenu-atstatymas-su-laisvom-programom/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/08/16/duomenu-atstatymas-su-laisvom-programom/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 16 Aug 2009 11:30:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[FOSS]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=520</guid>
		<description><![CDATA[Šį kartą aprašysiu seną kaip kompiuteriai istoriją, tiesa, atsitikusią ne man. Dingo visi svarbūs duomenys, o svarbiausia visos šeimos nuotraukos. Išsyk pagalvojau, kad seniau tik  gaisro ar potvynio atveju galima buvo prarasti nuotraukose įamžintas akimirkas, o dabar pavojų  atsirado žymiai daugiau.
O situacija buvo tokia &#8211; suformatuotas ext3 skirsnis į ntfs. Taigi, man reikėjo atstatyti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Šį kartą aprašysiu seną kaip kompiuteriai istoriją, tiesa, atsitikusią ne man. Dingo visi svarbūs duomenys, o svarbiausia visos šeimos nuotraukos. Išsyk pagalvojau, kad seniau tik  gaisro ar potvynio atveju galima buvo prarasti nuotraukose įamžintas akimirkas, o dabar pavojų  atsirado žymiai daugiau.</p>
<p>O situacija buvo tokia &#8211; suformatuotas ext3 skirsnis į ntfs. Taigi, man reikėjo atstatyti visus duomenis buvusius ext3 skirsnyje. Po reikiamos programos paieškų, trukusių pusvalandį, radau dvi gana paprastas ir laisvas programas <a href="http://www.cgsecurity.org/wiki/TestDisk">TestDisk</a> ir <a href="http://www.cgsecurity.org/wiki/PhotoRec">PhotoRec</a>.</p>
<p>Iškarto išbandžiau PhotoRec. Ji  ilgokai (~6 val.) ieškojo visų suformatuotu  nuotraukų. PhotoRec skirta ne tik nuotraukoms, bet ir kitiems duomenims atkurti. Supratau, kad ši programa geriau tinka atkurti fotoaparatų kortelės ar kitas duomenų laikmenas, kur nėra daug šiukšlių. Man šiukšlės buvo atkurtos -  nuotraukos, paveikslėliai, kurios išsisaugojo kompiuteryje naršant internete.</p>
<p>Negavęs geriausio rezultato su PhotoRec iškarto išbandžiau TestDisk, kuri pateisino visus mano lūkesčius. Pavyko atkurti visą ext3 skirsnį į išorinį diską.</p>
<p>Abi programos nėra sudėtingos, veikia  dauguma operacinių sistemų &#8211; GNU/Linux, Windows, MacOS, BSD tipo, SunOS.  Turi &#8220;Step by Step&#8221; dokumentaciją, tiek <a href="http://www.cgsecurity.org/wiki/TestDisk_Step_By_Step">TestDisk</a>, tiek <a href="http://www.cgsecurity.org/wiki/PhotoRec_Step_By_Step">PhotoRec</a>. Tad,  be didelių kančių  galima išmokti  greitai atkurti duomenis.</p>
<p>Daugiau nebesidairiau panašių laisvų programų, tačiau jeigu žinote ir galite kitiems rekomenduoti kitas laisvas programas, atkuriančias prarastus duomenis, galite pažymėti komentaruose. Tokių situacijų išvengti galima paprasčiausiai naudojant vieną iš <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Photo_sharing#Online_photo_sharing_websites">interneto tarnybų</a>, kuriose galima talpinti savo nuotraukas arba sekti Povilo pavyzdžių ir <a href="http://pawka.linija.net/2009/06/24/automatinis-atsarginiu-kopiju-kurimas-su-rsync-ir-notify-osd-pranesimai/">daryti atsargines svarbių duomenų kopijas</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/08/16/duomenu-atstatymas-su-laisvom-programom/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Peticija prieš OEM licenzijas</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/08/07/peticija-pries-oem-licenzijas/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/08/07/peticija-pries-oem-licenzijas/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 07 Aug 2009 09:52:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[Licencijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=488</guid>
		<description><![CDATA[ Peticija siekiama pasakyti, kad Europoje šiandien vis dar neįmanoma nusipirkti nešiojamo/asmeninio kompiuterio be &#8220;Microsoft&#8221; licencijos ar susigrąžinti jos mokestį.
&#8220;Microsoft&#8221; licencijoje teigiama:
&#8220;By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, contact the manufacturer or installer to determine their return policy for a refund or [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img style="float: right; margin: 0pt 0pt 10px 10px;" title="andrew wertheimer nuotrauka" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/08/stop_refund.jpg" alt="Stop refund" width="233" height="309" /> Peticija siekiama pasakyti, kad Europoje šiandien vis dar neįmanoma nusipirkti nešiojamo/asmeninio kompiuterio be &#8220;Microsoft&#8221; licencijos ar <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Windows_refund">susigrąžinti jos mokestį</a>.</p>
<p>&#8220;Microsoft&#8221; licencijoje teigiama:</p>
<blockquote><p><em>&#8220;By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, contact the manufacturer or installer to determine their return policy for a refund or credit.&#8221;</em></p></blockquote>
<p>Tačiau, tokia <a title="Produktų OEM versijos" href="http://www.microsoft.com/Lietuva/Licensing/General/Oem.mspx">OEM</a> licencijavimo politika nėra aiški ir yra sunkiai įgyvendinama pirkėjų.</p>
<p>Taigi siūlau prisidėti ir <a href="http://softwarepushers.com/"><strong>pasirašyti</strong></a> <strong>!</strong></p>
<p><em>P.S. Įdomu ar kas nors yra bandęs Lietuvoje susigrąžinti mokestį už nepanaudotą &#8220;Microsoft&#8221; programinę įrangą.</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/08/07/peticija-pries-oem-licenzijas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>14</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>FOSS bendruomenė ir Mono</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/07/28/foss-bendruomene-ir-mono/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/07/28/foss-bendruomene-ir-mono/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 28 Jul 2009 16:47:46 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[FOSS]]></category>
		<category><![CDATA[Mono]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=458</guid>
		<description><![CDATA[Šį mėnesį rašysiu trumpai ir gal nelabai aiškiai. Domiuosi FOSS bendruomenės gyvenimu. Šiandien svečiuos Mono &#8211; senoka diskusija FOSS pasaulyje.
Trumpai apie Mono: pradėtas Miguel de Icaza (Gnome pradininko), kuriama Novell kompanijos su Microsoft`o &#8220;paspartinimu&#8221;, kaip multiplatforminis .NET karkasas.
Kai kurios Gnu/Linux distribucijos nusprendė šią technologiją pašalint visai, kiti dvejoja. Fspot, Gnome-do, Tomboy (dėl anti-mono atsirado Gnote [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Šį mėnesį rašysiu trumpai ir gal nelabai aiškiai. Domiuosi FOSS bendruomenės gyvenimu. <a href="http://www.mono-project.com/Main_Page">Šiandien svečiuos Mono</a> &#8211; senoka diskusija <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Free_and_open_source_software">FOSS</a> pasaulyje.</p>
<p>Trumpai apie <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Mono_%28software%29">Mono:</a> pradėtas <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Miguel_de_Icaza">Miguel de Icaza</a> (Gnome pradininko), kuriama <a href="http://www.novell.com/linux/microsoft/">Novell kompanijos su Microsoft`o</a> <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Novell#Agreement_with_Microsoft">&#8220;paspartinimu&#8221;</a>, kaip multiplatforminis .NET karkasas.<a title="I’d like to see Gnome applications written in .NET in version 4.0 – no, version 3.0. But Gnome 4.0 should be based on .NET." href="http://boycottnovell.com/category/gnome/"><img class="alignright" style="float:right; margin:0 0 10px 10px;" src="http://boycottnovell.com/wp-content/uploads/2009/01/gnome-mono.png" alt="" width="249" height="277" /></a></p>
<p>Kai kurios Gnu/Linux distribucijos nusprendė šią technologiją <a href="http://boycottnovell.com/2009/06/05/mono-monologue/">pašalint visai, kiti dvejoja</a>. Fspot, Gnome-do, Tomboy <em>(dėl anti-mono atsirado Gnote alternatyva)</em>, iFolder ir <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Mono_%28software%29#Software_developed_with_Mono">kitos geros programos</a> &#8220;pažymėtos&#8221; Mono ženklu. Kuris sako, kad jose gali būti paslėptas <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/TomTom#Patent_infringement_lawsuit">Mircrosoft`o patentų &#8220;bomba&#8221;</a>, kurios <strong>visi bijo</strong>. Todėl, kai  Mono pradėjo  &#8220;skverbtis&#8221; į laisvas  programas, visi sukruto ir prasidėjo kol kas nesibaigianti diskusija.</p>
<p>Šiuo metu galima matyti, kad Mircrosoft kompanija bando klausyti Mono bendruomenės prašymų, de Icaza aprašo <a href="http://tirania.org/blog/archive/2009/Jul-06.html">savo blog`e</a>. Mano nuomone, Mono būtų visai gera platforma, tačiau nėra, kol nesutvarkys visų bendruomenės prašymų dėl licenzijų neaiškumo. Palaikau bendruomenę t.y. jos pusę, kuri nusistačius prieš šią technologiją, tačiau kartu noriu naudotis Gnome-do ir kitomis novatoriškomis programomis. Taigi, noriu žinoti, kad prie jų nėra prikištas Microsoft`o pirštas.</p>
<p>Šitą visą &#8220;sukrutimą&#8221; stebiu skaitydamas <a href="http://fsdaily.com/">fsdaily.com</a>, kur  Mono tema diskutuojama gana dažnai.  Senokai norėjau aprašyti Mono ir jos grėsmę FOSS bendruomenei, tačiau neturiu tiek kompetencijos, kiek žmonės besiskelbiantys FOSS evangelistais. Todėl  siūlau plačiau ir aiškiau apsišviesti  paskaitydami ilgesnį ir išsamesnį straipsnį.</p>
<p><strong><a href="http://thebeezspeaks.blogspot.com/2009/07/free-open-source-software-evangelist.html">http://thebeezspeaks.blogspot.com/2009/07/free-open-source-software-evangelist.html</a></strong></p>
<p>P.S. Tai po gi siūlau <strong>paskaityti knygą</strong> (<em>nemokamai</em>), kas nori praplėsti žinias apie Linux vs Windows kernel, Free software, Patents, Standarts ir pan. <em>(Parašyta Keith Curtis &#8211; 11 metų dirbusio Mircrosoft`o darbuotojo, lengva, paprasta knygelė)</em> <a href="http://www.lulu.com/content/4964815">http://www.lulu.com/content/4964815</a> .</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/07/28/foss-bendruomene-ir-mono/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Fedora 11</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/06/16/fedora-11/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/06/16/fedora-11/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 16 Jun 2009 14:29:38 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Fedora]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=430</guid>
		<description><![CDATA[
Pastaruoju metu Ubuntu 9.04 nelabai &#8220;draugauja&#8221; su mano HP Pavilion dv5. Pagrindinės problemos: fglrx video tvarkyklės, kurios retkarčiais visiškai &#8220;pakabindavo&#8221; Ubuntu, bei garso valdymo neproporcingumas. Video tvarkykles bandžiau keisti į atviro kodo ATI tvarkykles. Šios tvarkyklės nepalaiko 3D vaizdo mano video plokštei, tačiau stabilumas buvo svarbiau. Nepavykus sutvarkyti šių problemų, nusprendžiau pasižvalgyti aplinkui.
Ubuntu mano pirma [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone size-full wp-image-440" title="f11" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/f11launch.jpg" alt="f11" width="600" height="200" /></p>
<p>Pastaruoju metu Ubuntu 9.04 nelabai &#8220;draugauja&#8221; su mano HP Pavilion dv5. Pagrindinės problemos: fglrx video tvarkyklės, kurios retkarčiais visiškai &#8220;pakabindavo&#8221; Ubuntu, bei garso valdymo neproporcingumas. Video tvarkykles bandžiau keisti į atviro kodo ATI tvarkykles. Šios tvarkyklės nepalaiko 3D vaizdo mano video plokštei, tačiau stabilumas buvo svarbiau. Nepavykus sutvarkyti šių problemų, nusprendžiau pasižvalgyti aplinkui.</p>
<p>Ubuntu mano pirma distribucija, tad visai sveika išbandyti kažką naujo. Visai nesenai išleista Fedora 11 pavadinimu Leonidas, taigi griebiau ją ir išbandžiau. Trumpai apžvelgsiu savo patyrimus.</p>
<p><span id="more-430"></span></p>
<p>Pasinaudojau Live CD, kuris užsikrovė be priekaištų iš mano usb. Diegiant nekilo jokių problemų, tiesiog sekiau visus nurodymus. Pasileidus Fedora supratau, kad naudojamos atviro kodo ATI tvarkyklės ir su garsu nebėra jokių problemų. Vėliau supratau, kad Fedora rimčiau  nei Ubuntu žiūri į licenzijų apribotus produktus (<a href="http://fedoraproject.org/wiki/ForbiddenItems">http://fedoraproject.org/wiki/ForbiddenItems</a>), kurių neradau jokiose oficialiose saugyklose. Na, o  iš kur įsigyti man reikalingus kodekus radau neoficialiame DUK (<a href="http://www.fedorafaq.org/">http://www.fedorafaq.org/</a>).</p>
<p>Pliusai, dėl kurių man Fedora  kol kas bus pagrindinė mano OS:</p>
<ul>
<li> Viskas tiesiog veikia.</li>
<li> Pastebimai greičiau užsikrauna, lyginant su Ubuntu 9.04.</li>
<li> Daug programų atnaujinimų, kurie pasirodys kitoje Ubuntu versijoje.</li>
<li> Supaprastintas garso valdymas ir kiti papildomi administravimo įrankiai.</li>
</ul>
<p>Minusai:</p>
<ul>
<li>Nėra lietuviškos lokalizavimo komandos, tad galima rasti nemažai angliškų vertimų.</li>
<li>Diegimas anglų kalba.</li>
<li>Kol kas neradau Lietuvių bendruomenės.</li>
</ul>
<p>Plačiau apie visas <a href="http://docs.fedoraproject.org/release-notes/f11/en-US/index.html#sect-Release_Notes-Fedora_11_Overview">11-tos versijos naujoves</a>.</p>
<p><a href="https://fedoraproject.org/en/get-fedora">Parsiųsti Fedora 11</a>.</p>
<p>Iki Ubuntu 9.10 versijos liksiu su Fedora ir tikiuosi nauja Ubuntu versija leis sugrįžti atgal.</p>
<p>Pridedu keletą vaizdų iš Leonido.</p>
<p>Užsikrovimas<br />
<img class="alignnone size-full wp-image-442" title="f11-booting-screen" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/f11-booting-screen.jpg" alt="f11-booting-screen" width="600" height="333" /><br />
Prisijungimas</p>
<p style="text-align: center;"><img class="alignnone size-full wp-image-444" title="f11-login-screen" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/f11-login-screen.jpg" alt="f11-login-screen" width="412" height="352" /></p>
<p>Ir dar keletą įvairių:<br />
<img class="alignnone size-full wp-image-449" title="adminis" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/adminis.png" alt="adminis" width="600" height="375" /><br />
<img class="alignnone size-full wp-image-450" title="darbastalis" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/darbastalis.png" alt="darbastalis" width="600" height="375" /><br />
<img class="alignnone size-full wp-image-451" title="garosnust" src="http://www.geko.lt/blog/wp-content/uploads/2009/06/garosnust.png" alt="garosnust" width="600" height="375" /></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/06/16/fedora-11/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>14</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ubuntu 9.04 Ext4 ir release party.</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2009/03/11/ubuntu-904-ext4-ir-release-party/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2009/03/11/ubuntu-904-ext4-ir-release-party/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 11 Mar 2009 17:49:44 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Ubuntu]]></category>
		<category><![CDATA[Ubunt]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=317</guid>
		<description><![CDATA[Ubuntu 9.04 išleidimas nebe už kalnų!  Kartu su nauja versija greičiausiai  pasinaudosiu galimybe pakeisti savo Ext3 failų sistemą į naują Ext4. Pačią Ext4 yra paminėjęs Giedrius, tačiau šiandien paskaitęs apie galimą duomenų praradimą nenudžiugau ir tikriausiai palauksiu, kol tokių pranešimų sumažės.
Kartu su nauja Ubuntu versija Jaunty Jackalope dalis atviro kodo bendruomenės susiburs į vadinamus realease [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Ubuntu 9.04</strong> išleidimas nebe už kalnų!  Kartu su nauja versija greičiausiai  pasinaudosiu galimybe pakeisti savo Ext3 failų sistemą į naują Ext4. Pačią <a href="http://www.gdrius.lt/blog/2009/02/stabili-ext4-failu-sistema-naujausiame-linux-branduolyje/">Ext4 yra paminėjęs Giedrius</a>, tačiau šiandien paskaitęs apie <a href="http://www.h-online.com/open/Possible-data-loss-in-Ext4--/news/112821">galimą duomenų praradimą</a> nenudžiugau ir tikriausiai palauksiu, kol tokių pranešimų sumažės.</p>
<p>Kartu su nauja Ubuntu versija Jaunty Jackalope dalis atviro kodo bendruomenės susiburs į vadinamus realease parčius. Pernai Kaune teko pirmą kartą sudalyvauti šiame renginyje.  Įspūdžiai:  šauniai praleistas vakaras, seni geri pažįstami ,  naujos pažintys su įvairiais atviro kodo gerbėjais. Tarp jų buvo AKL narių, taigi truputėli ir aš įsitraukiau į veiklą.</p>
<p>Tikrai nežadu praleisti  šio susibūrimo, todėl  norėčiau pakviesti ir Tave. Jei palaikai ir naudoji atvirą kodą ir laisvą programinę įrangą, prisijunk prie savo miesto bendruomenės  <strong>balandžio 24</strong> .  Plačiau apie viską:  <a href="http://www.ubuntu.lt/render/News;nid,403">ubuntu.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2009/03/11/ubuntu-904-ext4-ir-release-party/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Atviro kodo rinkodara</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2008/11/17/atviro-kodo-rinkodara/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2008/11/17/atviro-kodo-rinkodara/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 17 Nov 2008 14:23:09 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Ubuntu]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=172</guid>
		<description><![CDATA[Tokio tipo &#8220;marketingas&#8221; (liet. rinkodara) yra palyginus nauja besivystanti sritis. Šia rinkodara domėtis pradėjau atradęs unikalų projektą www.initmarketing.tv.
Apie ką šis projektas ir kas jį vysto? Apie atviro kodo rinkodarą. Jis vystomas kompanijos užsiimančios atviro kodo rinkodara.
Kuo šis projektas išskirtinis? Nemanau ar yra daugiau panašaus pobūdžio, geros kokybės ir tokios siauros srities TV, kuriame kalbama su [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Tokio tipo &#8220;marketingas&#8221; (liet. <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Rinkodara">rinkodara</a>) yra palyginus nauja besivystanti sritis. Šia rinkodara domėtis pradėjau atradęs unikalų projektą <a href="http://www.initmarketing.tv">www.initmarketing.tv</a>.</p>
<p><strong>Apie ką šis projektas ir kas jį vysto?</strong> Apie atviro kodo rinkodarą. Jis vystomas <a href="http://www.initmarketing.com/">kompanijos</a> užsiimančios atviro kodo rinkodara.</p>
<p><strong>Kuo šis projektas išskirtinis?</strong> Nemanau ar yra daugiau panašaus pobūdžio, geros kokybės ir tokios siauros srities TV, kuriame kalbama su šiuo metu populiariausiais atviro kodo projektų koordinatoriais, vadovais ir panašiai. Jau yra parodyti 6 pokalbiai, tad galim sakyti projektas dar jaunas, auditorija pakankamai maža. Tačiau galima pastebėti su kokiais &#8220;grandais&#8221; bendraujama -<em>OpenOffice.org, SUSE, GNOME, Canonical</em> ir manau tenka būti neabejingu medžiagos aktualumu.</p>
<p>Tad siūlau, kam įdomi ši sritis, užsiprenumeruoti jų <a href="http://feeds.feedburner.com/initmarketing-tv">RSS</a> srautą. Dar norėčiau pridėti, jeigu Jums sunkiai sekasi suprasi pašnekovo kalbą, kas gali atsitikti dėl jo neaiškios anglų kalbos tarties, siūlau pasinaudoti jų skiltimi &#8220;<a href="http://www.initmarketing.tv/transscripts">Transscripts</a>&#8220;. Tai tas pats video, tik tiek, kad apačioje video yra viso pokalbio išklotinė.</p>
<p><a href="http://www.initmarketing.tv/node/92">Paskutinis video</a> mane nudžiugino, tai pokalbis su<a href="http://www.ubuntu.com"> Canonical/Ubuntu</a> rinkodaros direktoriumi Andew Rodaway. Jeigu turit ~6 min. laiko siūlau pažiūrėti.</p>
<p style="text-align: center;"><object classid="clsid:d27cdb6e-ae6d-11cf-96b8-444553540000" width="640" height="390" codebase="http://download.macromedia.com/pub/shockwave/cabs/flash/swflash.cab#version=6,0,40,0"><param name="src" value="http://blip.tv/play/AdjTfIyDFw" /><embed type="application/x-shockwave-flash" width="640" height="390" src="http://blip.tv/play/AdjTfIyDFw"></embed></object></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2008/11/17/atviro-kodo-rinkodara/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Marcel Gagné &#8211; apie FOSS linksmai</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2008/11/08/marcel-gagne-apie-foss-linksmai/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2008/11/08/marcel-gagne-apie-foss-linksmai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 08 Nov 2008 10:36:49 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=155</guid>
		<description><![CDATA[Noriu supažindinti Jus su Mercel Gagné &#8211; charizmatišką šešių knygų ir keleto tūkstančių straipsnių autorių. Rašantį apie nemokamas atviro kodo programas (FOSS). Galit paklausti kuo jis išskirtinis? Atsakymas &#8211; Mercel video naujienos (WFTL Bytes!) ir tiesioginės internetinės video transliacijos (THE WFTL Show) su įvairiais svečiais. Sunku apibūdinti kuo šios show išsiskiria, manau geriausia tiesiog pažiūrėti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align: left;">Noriu supažindinti Jus su <a href="http://marcelgagne.com/aboutmarcel.html">Mercel Gagné</a> &#8211; charizmatišką šešių <a href="http://marcelgagne.com/mybooks.html">knygų</a> ir keleto tūkstančių straipsnių autorių. Rašantį apie nemokamas atviro kodo programas <em>(FOSS)</em>. Galit paklausti kuo jis išskirtinis? Atsakymas &#8211; Mercel video naujienos (<a href="http://wftlbytes.com/">WFTL Bytes!</a>) ir tiesioginės internetinės video transliacijos (<a href="http://www.marcelgagne.com/mytvshow.html">THE WFTL Show</a>) su įvairiais svečiais. Sunku apibūdinti kuo šios show išsiskiria, manau geriausia tiesiog pažiūrėti jo <a href="http://wftlbytes.com/content/wftl-bytes-nov-7-2008-open-source-obama-redmond-nightmares-cracked-androids-hp-rolls-one-and">paskutinį WTFL</a> <em>(Writer and Free Thinker at Large) </em>Bytes!. Be to, kas visai šaunu, visus WTFL Bytes! video galima parsisiųsti <a href="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008473.ogv">Ogg/Theora</a>, <a href="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008401.avi">AVI</a>, <a href="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008307.flv">Flash</a>, <a href="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008460.mp3">Audio only MP3</a> formatais.</p>
<p style="text-align: center;"><object classid="clsid:d27cdb6e-ae6d-11cf-96b8-444553540000" width="426" height="270" codebase="http://download.macromedia.com/pub/shockwave/cabs/flash/swflash.cab#version=6,0,40,0"><param name="src" value="http://blip.tv/play/geEu2MFgj+Vz" /><embed type="application/x-shockwave-flash" width="426" height="270" src="http://blip.tv/play/geEu2MFgj+Vz"></embed></object></p>
<p>&#8220;Links to stories covered in this newscast.<br />
Obama: Open source president? : <a href="http://www.youtube.com/watch?v=q-4afdMalVA">http://www.youtube.com/watch?v=q-4afdMalVA</a><br />
If Windows is dead, what&#8217;s next? <a href="http://www.pcworld.com/article/153292/windows_what_is_next.html">http://www.pcworld.com/article/153292/windows_what_is_next.html</a><br />
Jailbreak for an Android : <a href="http://www.linuxinsider.com/rsstory/65074.html">http://www.linuxinsider.com/rsstory/65074.html</a><br />
Root access to the Android : <a href="http://www.linuxpromagazine.com/linux_magazine_com/online/news/hackers_find_root_access_to_android_g1">http://www.linuxpromagazine.com/linux_magazine_com&#8230;</a><br />
Why Microsoft fears Linux : <a href="http://blogs.computerworld.com/why_microsoft_fears_linux">http://blogs.computerworld.com/why_microsoft_fears_linux</a><br />
SugarCRM wants to be the Linux of the CRM world : <a href="http://blogs.zdnet.com/Foremski/?p=325">http://blogs.zdnet.com/Foremski/?p=325</a><br />
HP eyes custom Linux for netbooks : <a href="http://blogs.zdnet.com/BTL/?p=10613">http://blogs.zdnet.com/BTL/?p=10613</a>&#8221;</p>
<p><em>P.S. Mano nelaimelis HP dv6000 eilinį kartą &#8220;perėjo&#8221;. Taigi laukiu kol jį pakeis, tad esu atitrūkęs truputėli nuo kompiuterio. Tačiau pagaliau atsirado laiko paskaityti <a href="http://www.geko.lt/blog/2008/10/20/dvi-knygos-vertos-jusu-demesio/">knygą</a>.</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2008/11/08/marcel-gagne-apie-foss-linksmai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
<enclosure url="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008460.mp3" length="2882700" type="audio/mpeg" />
<enclosure url="http://blip.tv/file/get/Wftl-WFTLBytesForNov72008307.flv" length="19332140" type="video/x-flv" />
		</item>
		<item>
		<title>OpenOffice 3.0 per savaitę parsiųsta &#8211; 3,009,832</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2008/10/24/openoffice-30-per-savaite-parsiusta-3009832/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2008/10/24/openoffice-30-per-savaite-parsiusta-3009832/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 24 Oct 2008 10:25:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=138</guid>
		<description><![CDATA[Per savaitę, nuo pirmadienį (spalio 13 d.) paskelbto oficialaus pranešimo iki sekmadienio (spalio 20 d.), nauja OpenOffice 3.0 biuro paketo versija parsiųsta daugiau nei 3 milijonus kartų.

221,230 GNU/Linux vartotojai (manau daug jų nesuskaičiuojama, nes pačios distribucijos siunčia atnaujinimus iš savų serverių.)
320,622 Mac OS X vartotojai
2,449,863 Microsoft Windows (čia labiausiai stebinantys skaičiai)

Džiaugiuosi, ne dėl to, kad [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Per savaitę, nuo pirmadienį (spalio 13 d.) paskelbto <a href="http://www.openoffice.org/servlets/ReadMsg?list=announce&amp;msgNo=373">oficialaus pranešimo</a> iki sekmadienio (spalio 20 d.), nauja <a href="http://www.openoffice.org/product">OpenOffice 3.0</a> biuro paketo versija parsiųsta daugiau nei 3 milijonus kartų.</p>
<ul>
<li>221,230 GNU/Linux vartotojai (manau daug jų nesuskaičiuojama, nes pačios distribucijos siunčia atnaujinimus iš savų serverių.)</li>
<li>320,622 Mac OS X vartotojai</li>
<li>2,449,863 Microsoft Windows (čia labiausiai stebinantys skaičiai)</li>
</ul>
<p>Džiaugiuosi, ne dėl to, kad daug kas pradeda naudoti OpenOffice, o dėl to, kad <a href="http://www.akl.lt/ak/?doc=atviri_standartai.html">atviri standartai</a> plinta. Taip mažinama priklausomybė nuo uždarų standartų (.doc ir t.t.), kas yra <strong>blogis</strong>.</p>
<p>Telieka tik imti ir <a title="Parsiųsti" href="http://download.openoffice.org/">naudotis</a> šiuo gėriu visiems.</p>
<p>Šaltinis  &#8211; <a href="http://www.mealldubh.org/index.php/2008/10/20/3009832/">http://www.mealldubh.org/index.php/2008/10/20/3009832/</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2008/10/24/openoffice-30-per-savaite-parsiusta-3009832/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>5</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Knyga &#8211; Wikinomics: How Mass Collaboration Changes Everything</title>
		<link>http://www.geko.lt/blog/2008/10/20/knyga-wikinomics-how-mass-collaboration-changes-everything/</link>
		<comments>http://www.geko.lt/blog/2008/10/20/knyga-wikinomics-how-mass-collaboration-changes-everything/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 20 Oct 2008 14:24:45 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Atviras kodas]]></category>
		<category><![CDATA[Knygos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.geko.lt/blog/?p=85</guid>
		<description><![CDATA[Norėčiau iškarto prisipažinti -  šios knygos dar neperskaičiau. Trūkumas laiko, pinigų ar tiesiog pasiryžimo nusipirkti. Tačiau nemažai domėjausi autoriaus pateiktoms idėjomis. Bandysiu trumpai apžvelgti ją bei rekomenduoti perskaityti ar pažiūrėti autoriaus dėstomų minčių vaizdinę medžiagą.
Knygą radau gan senokai - &#8220;Wikinomics: How Mass Collaboration Changes Everything&#8220;. Šios knygos autoriai  Don Tapscott ir Anthony D. Williams. [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Norėčiau iškarto prisipažinti -  šios knygos dar neperskaičiau. Trūkumas laiko, pinigų ar tiesiog pasiryžimo nusipirkti. Tačiau nemažai domėjausi autoriaus pateiktoms idėjomis. Bandysiu trumpai apžvelgti ją bei rekomenduoti perskaityti ar pažiūrėti autoriaus dėstomų minčių vaizdinę medžiagą.</p>
<p>Knygą radau gan senokai -<span id="btAsinTitle"> &#8220;<strong><a title="Knygos namų puslapis" href="http://www.wikinomics.com/book/">Wikinomics</a>: </strong><em>How Mass Collaboration Changes Everything</em>&#8220;<em>.</em> Šios knygos autoriai </span> <a title="Apie autorių" href="http://en.wikipedia.org/wiki/Don_Tapscott">Don Tapscott</a> ir <a title="Apie autorių" href="http://en.wikipedia.org/wiki/Anthony_D._Williams">Anthony D. Williams</a>. Jinai paremta 9 milijonų dolerių mokslinio tyrimo projektu, kuriuos vykdė Don Tapscott.</p>
<p>Joje rašoma, kaip masės žmonių bendradarbiaudami galės dalyvauti ekonomikoje kaip niekados anksčiau. Šiuo metu, tai labiausiai matosi IT aplinkoje, pvz. <a href="http://wikipedia.org/">wikipedia.org</a> ar <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Linux">Linux</a>. Tačiau autorių manymu ateityje viskas persikels į realesnius pavyzdžius. Keletas pavyzdžių: visi kurs TV rodomą programą, atras vaistus nuo ligų, redaguos mokyklos knygų tekstus ir t.t. Mano manymu šios idėjos pagrindas šiuolaikinių <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Web_2.0">Web 2.0</a> technologijų, kurios leidžia informacija dalintis didžiuliais greičiais bei <a href="http://www.akl.lt/ak/?doc=osd.html">Atviro kodo bendruomėnes idėjų</a> sujungimas.</p>
<p>Pasinaudosiu liaudies išmintimi &#8211; geriau vieną kartą pamatyti, nei <em>10 </em>kartų išgirsti ar perskaityti. Šis video trunka ilgokai apie 50 min., tačiau po šio interviu galima sakyti, kad knygos santrauką perskaitėt.</p>
<p style="text-align: center;"><object width="425" height="344" data="http://www.youtube.com/v/zF0k6dEm0zQ&amp;hl=en&amp;fs=1&amp;rel=0" type="application/x-shockwave-flash"><param name="allowFullScreen" value="true" /><param name="src" value="http://www.youtube.com/v/zF0k6dEm0zQ&amp;hl=en&amp;fs=1&amp;rel=0" /><param name="allowfullscreen" value="true" /></object></p>
<p>Šios knygos naujausia leidimą galite nusipirkti <a title="Knyga" href="http://www.amazon.co.uk/Wikinomics-Don-Tapscott/dp/184354637X/ref=sr_1_1?ie=UTF8&amp;s=books&amp;qid=1224508839&amp;sr=8-1">Amazon.co.uk</a> ar <a href="http://www.wikinomics.com/book/IntroAndOne.pdf" target="_blank">nemokamai perskaityti</a> jos pradžią.</p>
<p><em>Papildymas (2009-02-04):</em><em> Šią knygą nusipirkau ir jau įpusėjau, tikrai verta dėmesio..</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.geko.lt/blog/2008/10/20/knyga-wikinomics-how-mass-collaboration-changes-everything/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>4</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
