Įveikus bakalauro kartelę, laikas grįžti į gan apleistą Ubuntu pradedančiųjų vadovo vertimą. Kaip visados norai dideli, tačiau kartais išlenda ir svarbesnių darbų.
Gaila, kad visi pradžioje pasiryžę prisidėti išsibėgiojo. Tikiuos vėl pavyks pritraukti ir sudominti juos ar kitus šiuo projektu. Vertimo liko gan daug, tėra išversta tik ~30%, t.y. liko 1647 eilutės, tačiau rankų dar nenuleidžiu.
Noriu padėkot iki šiol prisidėjusiems, ypatingai Vytautui Bačiuliui, kuris nuo pradžios įdėjo labai daug laiko bei išvertė http://ubuntu-manual.org. Dar keletą panašių žmonių ir mane užgriuvę darbai nebūtų taip sustabdę šio vadovo vertimo. Kai yra nors minimalus bendruomenės palaikymas, kiekvieną projektą galima įveikti ir turėti gan gerą rezultatą, šiuo atveju jis buvo dingęs.
Visi kas norit pavertėjauti ir turėti „pirmą rimtą Ubuntu pagalbos šaltinį lietuvių kalba“ (sirex) galit sekti šiais kontaktais:
Wiki puslapis IRC: Freenode serveryje – #ubuntu-manual-lt el. paštu:komsas{eta}gmail{taškas}lt
Šį kartą aprašysiu seną kaip kompiuteriai istoriją, tiesa, atsitikusią ne man. Dingo visi svarbūs duomenys, o svarbiausia visos šeimos nuotraukos. Išsyk pagalvojau, kad seniau tik gaisro ar potvynio atveju galima buvo prarasti nuotraukose įamžintas akimirkas, o dabar pavojų atsirado žymiai daugiau.
O situacija buvo tokia – suformatuotas ext3 skirsnis į ntfs. Taigi, man reikėjo atstatyti visus duomenis buvusius ext3 skirsnyje. Po reikiamos programos paieškų, trukusių pusvalandį, radau dvi gana paprastas ir laisvas programas TestDisk ir PhotoRec.
Iškarto išbandžiau PhotoRec. Ji ilgokai (~6 val.) ieškojo visų suformatuotu nuotraukų. PhotoRec skirta ne tik nuotraukoms, bet ir kitiems duomenims atkurti. Supratau, kad ši programa geriau tinka atkurti fotoaparatų kortelės ar kitas duomenų laikmenas, kur nėra daug šiukšlių. Man šiukšlės buvo atkurtos - nuotraukos, paveikslėliai, kurios išsisaugojo kompiuteryje naršant internete.
Negavęs geriausio rezultato su PhotoRec iškarto išbandžiau TestDisk, kuri pateisino visus mano lūkesčius. Pavyko atkurti visą ext3 skirsnį į išorinį diską.
Abi programos nėra sudėtingos, veikia dauguma operacinių sistemų – GNU/Linux, Windows, MacOS, BSD tipo, SunOS. Turi “Step by Step” dokumentaciją, tiek TestDisk, tiek PhotoRec. Tad, be didelių kančių galima išmokti greitai atkurti duomenis.
Daugiau nebesidairiau panašių laisvų programų, tačiau jeigu žinote ir galite kitiems rekomenduoti kitas laisvas programas, atkuriančias prarastus duomenis, galite pažymėti komentaruose. Tokių situacijų išvengti galima paprasčiausiai naudojant vieną iš interneto tarnybų, kuriose galima talpinti savo nuotraukas arba sekti Povilo pavyzdžių ir daryti atsargines svarbių duomenų kopijas.
Peticija siekiama pasakyti, kad Europoje šiandien vis dar neįmanoma nusipirkti nešiojamo/asmeninio kompiuterio be “Microsoft” licencijos ar susigrąžinti jos mokestį.
“Microsoft” licencijoje teigiama:
“By using the software, you accept these terms. If you do not accept them, do not use the software. Instead, contact the manufacturer or installer to determine their return policy for a refund or credit.”
Tačiau, tokia OEM licencijavimo politika nėra aiški ir yra sunkiai įgyvendinama pirkėjų.
Dažnai prisimenu gerus vasaros įspūdžius, ypač kai už lango rudeniška žiema su lietumi ir niūria diena. Tikriausiai todėl ir nusprendžiau aprašyti mūsų praėjusios vasaros kelionę, kuri nusidriekė tarp Kauno ir Paryžiaus.
Rašau, nes panašios rašliavos prieš kelionę skaičiau nemažai, mat pažįstamu savo aplinkoje neturiu, kurie galėtu patart kaip keliauti autostopu vakarų Europoje. Tikiuosi kam nors bus naudinga mūsų patirtis šioje kelionėje.
Prieš šią kelionę teko tokiu būdų keliauti tik Lietuvoje. Dažniausiai tarp didžiausių Lietuvos miestų. Taigi, tai buvo pirma didesnė kelione autostopu, kuriai “reikėjo” gerai viską apmąstyti ir pasiruošti. Bet kaip žinia iš klaidų reikėtu mokytis, taigi pabandysiu ką nors paminėti kaip, mano manymu, reikėtu minimaliai pasiruošti prieš iškeliaujant.
Sugalvojus tikslą ir paskaičiavus turimus finansus bei turima laiką, galima pradėti mastyti ką reikėtu krautis į kuprines. Mūsų tikslas buvo Paryžius, finansai galima sakyti nedideli (~1000 lt), o laikas buvo irgi limituotas – maksimaliai 3 savaitės (turėjom spėti į giminių vestuves Lietuvoje).
Visą informacija apie autostopą ir kuprinės turinį surinkau iš įvairiausių puslapių: forumų (biteplius), blogų, wiki ir t.t. Tiesiog paieškai reikia skirti gan nemažai laiko, norint gerai pasiruošti. O važiuoti pirmą kartą be pasiruošimo, tas pats, kas eiti per raudoną ir tikėtis, kad tavęs niekas neužkliudys.
Apie šį renginį sužinojau spalio mėnesį. Apie jį man papasakojo draugas dalyvavęs Berlyno BarCamp`e. Paieškojęs radau, kad mūsų Pabaltijys, tiksliau Ryga, taip pat turi šį renginį, kurį tada jau buvau praleidęs. Šį pražiopsoti galimybė irgi buvo, nes susigrabaliojau paskutinę minutę, kai dauguma jau buvo apsisprendę važiuoti. Tai jau antras Barcamp`as Rygoje, taigi jau nebe “prisvilęs blynas”, nors ir apie 2008-ųjų renginį negirdėjau jokių blogų atsiliepimų.
Džiaugiuosi, kad nuvykau ir pamačiau šį renginį. Plačiau nepasakosiu, nes apie tai rašyta buvo jau ne kartą. Tiesiog - buvau su jais ir viską mačiau savo akimis. Plačiau apie viską: Karolio Pociaus, Povilo Balzaravičiaus, Liudo Sodonio įspūdžiai.
P.S. Ačiū jiems už gerai praleista laiką.
Trumpas susuktas vaizdelis apie praėjusi Barcamp`ą:
Grįžo šachmatų žavesys, tad su savo kambarioku ir broliu vis pasirungiam kuris geresnis šiame žaidime. Dažniausiai tenka žaisti nuotoliniu būdu, taigi teko ieškoti internete “web” kliento per kurį galėtumėm sužaisti.
Visiems seniai žinomas lietuviškas puslapis – www.chess.lt. Tai buvo vienas iš pirmųjų pasirinkimų, tačiau jis mus atbaidė dėl Java applet`o naudojimo, su kuriuo mano Ubuntu draugauti nepanoro. Be to, mano kambariokui taip pat teko susidurti su problemomis naudojant Windows XP. Tad pradėjome ieškoti paprastesnio ir patogesnio būdo.
Antroji stotelė – www.chess.com. Panorau išbandyti šį puslapį, nes buvau daug girdėjęs apie didelę jo bendruomenę. Pradžia nudžiugino, nes turėjo flash technologiją paremta “live chess”. Tačiau vėliau, kiek pažaidę, supratom, kad komentaras parašytas prie šio žaidimo būdo sakė teisybę – “DO NOT USE LIVE CHESS unless you understand that it is still a work-in-progress. You MAY be disconnected randomly. You MAY experience lag. You WILL be disappointed if you expect anything else”. Tad kibom toliau ieškoti.
Trečias, veikiausiai paskutinis apsistojimas – www.chesspark.com. Puslapis visiškai atitinka web 2.0 apibūdinimą. Puslapio sąsaja patogi ir greitai suprantama. Svarbiausia, kad nenaudojama jokia “išorinė” papildoma technologija, kaip flash ar java applet. Viskas paremta Ajax, tad tereikia būti įsijungus java script palaikymą, kas šiuo metu interneto naršyklėse yra standartas. Šį puslapį naudoju dar tik dvi dienas, kol kas pastebėjau keletą minusų: negalima nustatyti norimos žaidimo partijos trukmės, galima tik pasirinkti iš 1, 5, 15 ir 30 minučių. Dar atsirandanti reklama po sužaistos partijos priverčianti laukti 4s. Aišku, tai padaryta tam, kad galėtum praplėsti visas galimybes mokėdamas 4$ per mėnesį. Tačiau man pasirodė per maži minusai lyginant su žaidimo kokybe.
Jei ieškote šachmatų varžovo internete - išbandykite mano išvardintus puslapius. O gal Jūs žinote geresnių, kurių iki šiol neradau?
Atnaujinimas 2010-01-05
chesspark.com pagal chess.com tapo chess.com dalimi. Tikiuosi šis susijungimas tik į naudą šachmatų mėgėjams.
Jau daugiau nei 5 metus kiekvieną savaitgalį tenka keliauti iš miesto į miestą. Ši kelionė užtrunka ~3 val., tad patirties važiuojant autobusu ir traukiniu turiu nemažai. Statistikos sumetimais paskaičiavau, kad autobuse ar traukinyje per menesį praleidžiu ~24 val. Pastebėjau, kad keliaujant laikas praleidžiamas produktyviau nei namuose prie AK. Važiuodamas skaitau knygą, mąstau apie darbus, kuriuos turiu nuveikti, generuoju idėjas.
Dabar norėčiau išskirti keletą keleivių tipų:
Keleiviai, kurie visais atvėjais malonūs ir draugiški.
Ir kurie jaučiasi kaip namie.
Apie pirmą keleivių tipą tiesiog nėra ką papasakoti, tad apibendrinsiu tuos, kurie labiausiai traukia mano žvilgsnį.
Antrasis tipas pasižymi keletu bruožų:
Atsisėda ne prie lango ir vaidina, kad nusipelnė abiejų vietų. Arba susikrauna visus daiktus ant gretimos sėdynės. Ir kas svarbiausia, apsimeta, kad jiems rūpi - ar yra kitiems vietos atsisėsti, bet aišku ne šalia jų.
Dažnai pasitaiko ir žmonės, kurie mano, kad jų mobilaus telefono “muzika” visiems keleiviams yra priimtina ir šis triukšmas niekam netrukdo.
Jūsų pastebėjimai?
Taigi, viskas būtų idealu, bet mano priekabumas kartais sugadina man kelionę. O visiems patarčiau keliauti traukiniu, gausit daug erdvės ir keletą vagonų, jeigu nepatinka- eik ir sėsk kitur. Labiausiai gaila, kad traukiniai Lietuvoje važinėja ganaretai, tad negaliu keliauti vien jais.
P.S. Vis dar gyvenu be savo nešiojamojo kompiuterio, po menesio “tvarkymo” atgavau jį, nes BEON jau beveik tapo BEOFF. Jei viskas gerai baigsis, parašysiu ir apie savo “kryžiaus žygius”.
Trumpai norėčiau pasidalinti šiandien rasta visiems prieinama medžiagą, kuri skatina verslumą.
Rekomenduočiau visiems paskaityti vieną iš mokymų dalių, nes šią sritį manau pravartu žinot kiekvienam, tai praktinis finansų valdymas.
Šią medžiagą atradau beieškant kur galima įsigyti knygą “Turtingiausias Babilono žmogus” (Clason S. George), taigi aptikau nuorodą į jos ištrauką, kurią irgi pravartu perskaityti.
Apie šiandienos atradimus tiek.
Vakar
Man nutiko keistokas nutikimas (nesusipratimas), nes teko sudalyvauti legalaus “piramidinio stiliaus” verslo idėjos pristatyme. Pakvietimą gavau iš buvusio bendradarbio, tačiau iš jo kvietimo supratau, kad tai kitokio stiliaus verslo idėjos ar idėjų pristatymas.
Per 2 val. galima sakyti nieko naujo nesužinojau, tik tyrinėjau kokiais būdais pristatantysis ir kiti daro poveiki liaudžiai.
Žinau, kodėl aš atstumiu visas panašias idėjas. Po sistemos pristatymo, bekalbant su asmeniu, kuris pakvietė mane, visą laiką mintyse knibždėjo mintis, kad manęs atsiminimas ir pakvietimas bei malonus šnekėjimas yra tik dėl vienos priežasties – kūrimo savo “voratinklio”. Ką žinau, tai, kad nenoriu būti dar vienos sistemos dalimi. Nors esu idėjinis žmogus, atviras meno, verslo ar kitoms idėjom, tačiau šį kartą jinai netilpo į mano rėmus.
Taigi klausiu Tavęs: Ką manai apie tokius bandymus praturtėti ir įsitraukti į nesustojanti bendravimą su “sekmingais” žmonėmis?
Šiuo trumpu įrašu norėčiau pradėti savo tinklaraščio gyvenimą. Tikiuosi jis bus naudingas man bei Jums.
Bandysiu suderinti man aktualias temas – IT + Menas. Dalinsiuosi patirtimi šiose srityse, taip dar labiau gilindamas žinias jose ir tobulindamas savo iškalbą.
Savo tinklaraštyje labiausiai tikiuosi abipusio ryšio tarp Jūsų ir manęs, todėl visada lauksiu Jūsų kritikos, idėjų, pamąstymų, patarimų.
Jeigu iškilo klausimas, ką reiškią geko ir kodėl taip pavadinau šį tinklaraštį, atsakau: geko kilo iš žodžio gekonas. Tiesiog šis mažas gyvūnėlis sužavėjo mane savo galimybėmis.
Komentarų (7) 
Peticija siekiama pasakyti, kad Europoje šiandien vis dar neįmanoma nusipirkti nešiojamo/asmeninio kompiuterio be “Microsoft” licencijos ar 
Grįžo šachmatų žavesys, tad su savo kambarioku ir broliu vis pasirungiam kuris geresnis šiame žaidime. Dažniausiai tenka žaisti nuotoliniu būdu, taigi teko ieškoti internete “web” kliento per kurį galėtumėm sužaisti.
Trečias, veikiausiai paskutinis apsistojimas – 
Jau daugiau nei 5 metus kiekvieną savaitgalį tenka keliauti iš miesto į miestą. Ši kelionė užtrunka ~3 val., tad patirties važiuojant autobusu ir traukiniu turiu nemažai. Statistikos sumetimais paskaičiavau, kad autobuse ar traukinyje per menesį praleidžiu ~24 val. Pastebėjau, kad keliaujant laikas praleidžiamas produktyviau nei namuose prie AK. Važiuodamas skaitau knygą, mąstau apie darbus, kuriuos turiu nuveikti, generuoju idėjas.
